character deviation

charakterio nukrypimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Ypač ryškus charakterio bruožas veikiant ir bendraujant, trukdantis prisitaikyti, dar vadinamas akcentuacija. Akcentuotas charakteris būdingas paaugliams ir ankstyvosios jaunystės (14–18 m.) moksleiviams. Juos plačiau tyrė A. Ličko, A. Leonhardas ir nustatė, kad tokio amžiaus yra pavojus tapti psichopatais, jeigu jie nesiima keisti savo elgesio. Minėtini šie charakterio nukrypimai: 1) hipertiminis (didelis veiklos, naujovių, nuotykių poreikis, nerūpestingumas, beribis pasitikėjimas jėgomis, polinkis rizikuoti, provokuoti, nepakantumas apribojimams ir draudimams); 2) epileptoidinis (veiklos ir mąstymo inertiškumas, agresyvumas, pedantiškumas, įnirtingumas, valdingumas, egoizmas, despotizmas, skrupulingas tvarkingumas, užsispyrimas); 3) isteroidinis (nepaprastas egocentrizmas, savęs gailėjimasis, begalinis pagarbos sau siekimas, noras būti pripažintam, demonstruoti save, žavėti kitus apranga, kritikos nepaisymas, nesirūpinimas ateitimi); 4) silpnavališkumas (nesavarankiškumas, pramogų siekimas, seksualumas, emocinis šaltumas); 5) šizoidinis (nejautrumas kitiems, užsisklendimas savyje). Charakterio nukrypimai taisomi sunkiai, gali netiesiogiai pastūmėti į nusikaltimus. atitikmenys: angl. character deviation vok. Charakterabweichung rus. отклонение в характере